SAUGUS ATSISKAITYMAS
Saugiai atsiskaitykite kortele arba per elektroninę bankininkystę.
GREITAS PRISTATYMAS
Užsakykite prekes iki 14 val. ir mes pristatysime Jums kitą darbo dieną
NEMOKAMAS SIUNTIMAS
Nuo 50€ siuntas pristatysime nemokamai (išskyrus Kuršių Neriją)
PARDUOTUVĖ VILNIUJE
Greitas prekių suruošimas ir atsiėmimas parduotuvėje Vilniuje, J. Ralio g. 6
PROFESIONALI KONSULTACIJA
Paskambinkite mums telefonu
8-615 69 777 I–V 11:00–20:00 val. ir mes padėsime jums išsirinkti.
NAUJIENOS IR AKCIJOS
Apie konjaką
Konjakas (Cognac) – brendžio rūšis, spiritas, pagamintas iš vaisių. Jis gaminamas tik iš vynuogių, kurios yra žinomos dėl savo puikių aromatinių savybių. Auginamos Prancūzijos konjako (Cognac-Prancūzijos miestas Šarantos departamente) regione.
Konjako pavadinimo naudojimas yra saugomas Prancūzijos įstatymų. Tai AOC, reiškiantis „Appellation d’Origine Contrôlée“ (kontroliuojama kilmės vietos nuoroda), ir tenkinami trys pagrindiniai reikalavimai. Pirma, jis turi būti pagamintas iš konkrečių vynuogių veislių, tokių kaip Ugni Blanc kurios sudaro ne mažiau 90%. Antra, jis turi būti du kartus distiliuotas variniuose puoduose. Ir trečia, jis turi būti brandinamas ąžuolo statinėse mažiausiai dvejus metus.
Dėl šių reikalavimų konjakas įgauna originalius aromatinius ir vaisinius vynuogių aromatus sukuriančius tankią ir sodrią aukščiausios kokybės dvasią.
Kaip AOC, konjako (Cognac) regionas yra padalintas į šešis augančius regionus, vadinamus „Crus“: „Grande Champagne“ – geriausios kokybės zona, „Petite Champagne“, „Borderies“ – šioje zonoje gaminami spiritai subręsta greičiau nei pirmųjų dviejų, „Fins bois“, „Bons bois“ bei „Bois ordinaires“. Konjakas, pagamintas iš pirmųjų dviejų zonų vynuogių (bet ne mažiau kaip 50% vynuogių iš „Grande Champagne“ zonos) vadinamas „Fine Champagne“ konjaku.
Konjako reikalavimus nustato Prancūzijos valstybinė įstaiga Bureau National Interprofessionel du Cognac.
Prieš išsirenkant konjaką reikia atkreipti į amžiaus žymėjimą:
VS (Very Special) arba 3* (3 žvaigždutės) – jauniasia konjako mišinio dalis brandinama ąžuolo statinėse ne mažiau 2 metus, pavyzdžiui Baron Otard VS
VSOP (Very Special Old Pale) ar Reserve – jauniausia konjako mišinio dalis brandinama ąžuolo statinėse ne mažiau 4 metus, pavyzdžiui Remy Martin VSOP
XO (Extra Old), Napoleon ar Hors d’age – jauniausia konjako mišinio dalis brandinama ąžuolo statinėse ne mažiau 6 metus, pavyzdžiui Remy Martin XO
Degustacijų enomatikas
Ko gero pirmąjame Lietuvoje 20 vyno rūšių enomatike vienu metu galima degustuoti 10 baltojo ir 10 raudono vyno rūšių. Degustavimas vyksta savarankiškai, o atvykę klientai gali rinktis savo skonį bei patikusį įsigyti parduotuvėje. Ši praktika itin paplitusi vakarų Europoje – taip palengvinamas pasirinkimas ir padedama rasti pačius mėgstamiausius gėrimus nerizikuojant!
Atvykite pas mus – šiuo metu degustuoti galima ir prisėdus mūsų mažoje terasoje lauke.
Ką reikia žinoti apie vyną?
Jei mėgstate gerti vyną, bet nedaug apie jį žinote, tai šis trumpas vyno žinynas Jums tikrai padės! Papasakosime apie įvairiausias vynų rūšis, padėsime išsiaiškinti terminus, kuriuos girdite visą laiką kalbant apie vyną, tačiau ne viską suprantate ir iš naujoko tapsite ekspertu!
Pasaulyje sukurta ir tebekuriama tiek daug skirtingų vyno rūšių, tad darosi sunku atsirinkti. Tačiau norint suprasti vyno, vyno rūšių ir skonių pagrindus, nebūtina būti someljė!
Ką reikia žinoti apie vyną?
• Vynas gaminamas iš fermentuotų vynuogių sulčių. Surinktos vynuogės yra suspaudžiamos kad išsiskirtų sultys. Fermentacijos metu, vyno mielės maitinasi sultyse esančiu cukrumi ir tokiu būdu verčia susikaupusį skystį alkoholiu. Fermentacijos procesas trunka nuo 1 iki 4 savaičių priklausomai nuo temperatūros. Kuo saldesnės vynuogės, tuo vynas bus stipresnis.
• Kai kurie vynai pavadinami pagal vynuoges, iš kurių jie yra pagaminti (tokios rūšys kaip „Pinot Noir“), o kai kurie – pagal regioną, iš kurio jie kilę (pavyzdžiui, Burgundija). Pagal regioną pavadinti vynai gali būti vienos vynuogių rūšies arba vynuogių mišiniai.
• Vynai savo spalvą gauna iš vynuogių odelių. Raudonasis vynas gaminamas mirkant sultis su odelėmis (naudojant juodas / raudonas vynuoges), o baltieji vynai dažniausiai gaminami be vynuogių odelių (naudojant žalias vynuoges).
• Vyno etiketėse paprastai nurodomas vyno gamintojo / vynuogyno pavadinimas, jo pagaminimo metai, regionas, kuriame auginamos vynuogės, ir vynuogių rūšis.
Kokios vynuogės tinka vyno gamybai?
Skiriamos dviejų paskirčių vynuogės – skirtos valgymui ir vyno gamybai. Žemėje vynuogės auga jau 65 milijonus metų ir šiuo metu yra žinoma net 8000 jų veislių.
- Valgomosios vynuogės yra vidutinio saldumo, stambesnės, dažniausiai traškios ir turi labai mažai sėklyčių arba jų visai neturi. Dėl savo tvirtos struktūros yra patogios transportuoti. Šios vynuogių veislės yra išvestos atsižvelgiant į pasaulio žmonių poreikius valgyti skanias ir besėkles uogas. Valgomųjų vynuogių rūšių yra labai daug, o priskinama jų 35-40% visų vynuogių rūšių per metus.
- Vyno vynuogės skiriasi nuo stalo vynuogių: jos yra mažesnės, saldesnės, sultingos ir turi daug sėklų. Dauguma vyno vynuogių yra kilę iš vienos rūšies Kaukazo kraštuose augusių vynmedžių, vadinamų Vitis vinifera. Vitis vinifera rūšyse yra tūkstančiai skirtingų veislių – labiausiai paplitusi yra Cabernet Sauvignon.
