Non-alco wine alternative

Proxy Wine: nauja nealkoholinio vyno era?

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi sveikesnį gyvenimo būdą ir riboja alkoholio vartojimą. Tuo pačiu auga ir nealkoholinių gėrimų rinka. Vienas iš tokių produktų yra „Proxy Wine“ arba nealkoholinė vyno alternatyva, kuris sparčiai populiarėja tarp tų žmonių, kurie nori mėgautis vyno skoniu be alkoholio.

Kas yra Proxy Wine?

„Proxy Wine“ yra nealkoholinis vynas, sukurtas naudojant įvairius vaisius, žoleles, arbatą ir kitus natūralius ingredientus, siekiant imituoti tikro vyno skonį ir aromatą. Kitaip tariant tai yra nealkoholinė vyno alternatyva. Skirtingai nuo tradicinio nealkoholinio vyno, kuris dažniausiai yra gaunamas tiesiog pašalinus alkoholį iš įprasto vyno, „Proxy Wine“ yra kuriamas nuo nulio. Tai leidžia gamintojams eksperimentuoti su skonių deriniais ir sukurti unikalius produktus, kurie ne tik panašūs į vyną, bet ir turi savitą charakterį.

Istorija ir kilmė

„Proxy Wine“ yra naujas reiškinys nealkoholinių gėrimų rinkoje, kurio atsiradimas glaudžiai susijęs su šiuolaikiniu sveikos gyvensenos ir inovatyvių produktų populiarėjimu. Šis gėrimas siūlo vyno skonio ir aromato patirtį be alkoholio, todėl yra patrauklus įvairiems vartotojams, nuo sveikatingumo entuziastų iki alkoholio nevartojančių asmenų. „Proxy Wine“ koncepcija pradėjo formuotis XXI a. pradžioje, kai vartotojų sąmoningumas apie sveikatos ir gerovės svarbą sparčiai augo. Tradiciniai nealkoholiniai vynai, kurie paprastai gaminami pašalinant alkoholį iš jau pagaminto vyno, ne visuomet atitiko vartotojų skonio lūkesčius. Šis metodas dažnai palikdavo blankų ir be gilesnio aromato skonio profilį. Viena iš pirmųjų kompanijų, išsiskiriančių „Proxy Wine“ gamyboje, buvo Kanados įmonė „Acid League“. Įkurta 2019 m., „Acid League“ pradėjo eksperimentuoti su naujais nealkoholiniais gėrimais, įkvėpta fermentacijos meno ir norėdama pasiūlyti gurmaniškus produktus. Jų produktai dažnai gaminami naudojant fermentuotus ingredientus, tokius kaip obuolių sidras, kombuča ir kiti fermentuoti gėrimai, kurie suteikia gėrimui kompleksinį skonį.

Skonis ir naudojimas

„Proxy Wine“ pasižymi įvairiais skoniais, pradedant nuo lengvų ir gaivių, iki ganėtinai sudėtingų ir intensyvių. Tai leidžia vartotojams rasti sau tinkamą variantą įvairioms progoms – nuo kasdienių pietų iki iškilmingų vakarienių. Šios nealkoholinės vyno alternatyvos taip pat puikiai dera su maistu, nes jų skonis gali papildyti įvairius patiekalus, kaip ir tradicinis vynas.

Kodėl rinktis Proxy Wine?

1. Sveikata: Nealkoholinis vynas leidžia mėgautis vyno privalumais (pvz., antioksidantais) be alkoholio sukeliamų neigiamų poveikių.

2. Įvairovė: Platus skonių spektras ir unikalios kombinacijos leidžia atrasti naujus mėgstamus gėrimus.

3. Socialiniai aspektai: Leidžia dalyvauti socialiniuose renginiuose ir mėgautis vynu, net jei negalite ar nenorite vartoti alkoholio.

Ateities perspektyvos

Nealkoholinių gėrimų rinka, įskaitant „Proxy Wine“, sparčiai plečiasi. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių vertina sveikesnį ir alternatyvų gyvenimo būdą. Gamintojai toliau tobulina receptūras ir ieško naujų ingredientų, siekdami sukurti dar įdomesnius ir kokybiškesnius produktus. „Proxy Wine“ yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos ir kūrybiškumas gali pakeisti tradicinius produktus ir pasiūlyti naujas galimybes vartotojams. Jei dar nebandėte, galbūt verta išmėginti ir atrasti naują mėgstamą nealkoholinį gėrimą.

Rinkos augimas ir populiarumas

Sėkmingi „Acid League“ eksperimentai ir produktai greitai rado savo vietą rinkoje. Vartotojai, ieškantys sveikesnių alternatyvų, vertino ne tik skonio kokybę, bet ir kūrybiškumą, kuris slypėjo kiekviename „Proxy Wine“ butelyje. Gėrimų pripažinimas skatino ir kitas kompanijas domėtis šiuo segmentu, o tai lėmė „Proxy Wine“ populiarėjimą visame pasaulyje. Šiandien „Proxy Wine“ asortimentas yra labai platus ir nuolat plečiasi. Gamintojai eksperimentuoja su įvairiomis vaisių, žolelių, prieskonių ir kitų natūralių ingredientų kombinacijomis, kad sukurtų išskirtinius ir unikalius produktus. Tai padeda užtikrinti, kad vartotojai visada rastų naujų skonių ir galėtų mėgautis ne tik „Proxy Wine“ kaip nealkoholiniu gėrimu, bet ir kaip gurmanišku patyrimu.

Ateities perspektyvos „Proxy Wine“ sėkmė rodo, kad šis produktas turi didelį potencialą ir ateityje. Vartotojai vis labiau vertina sveikesnį ir atsakingesnį gyvenimo būdą, todėl tikėtina, kad nealkoholiniai gėrimai, įskaitant nealkoholines vyno alternatyvas, ir toliau augs ir plėsis.

ARENSBAK – Daniška vyno alternatyva. www.winemaker.lt internetinėje parduotuvėje rasite Proxy Wine nealkoholinę vyno alternatyvą Arensbak. Daugiau informacijos apie ARENSBAK – kitos savaitės straipsnyje.

Beaujolais Noveau jauno vyno šventė

Beaujolais Noveau (božole) šventė vyno mėgėjams

Daug girdėta ir jau visai plačiai paplitusi Beaujolais Noveau šventė yra švenčiama trečiajį lapkričio ketvirtadienį. Tuomet kemšamas butelis ir ragaujamas šviežias, šių metų derliaus vynas. Tačiau ne visi žino šios šventės prasmę ir istoriją. Apie ją mums papasakojo vyno ekspertas, Prancūzijos vynų žinovas Gintautas Jašinskas.

Istorija

Romos imperijos laikais per Božole driekėsi svarbus kelias tarp Ronos ir Saonos slėnių. Romos piliečiai pirmiausiai vynmedžius sodino Brouilly kalno papėdėje bei Morgon apylinkėse. Deja, šis vynas retai iškeliaudavo už šio krašto ribų.
 Plintant krikščionybei, vynininkyste susidomėjo benediktinų vienuoliai. Vynas naudotas ne tik mišioms, bet ir vienuolynų išlaikymui, nes tai buvo gera prekė. Kunigaikštis Pilypas Narsusis savo edikte leido Gamay vynmedžius auginti tik šiame Burgundijos regione.
Prancūzų revoliucijos metais vienuolynų turtas buvo konfiskuotas ir parduotas naujiems šeimininkams. Pasikeitus kelioms vyndarių kartoms, viso regiono vynuogynai buvo padalinti paveldėtojams į gausybę smulkių lopinėlių. Tapo nuostolinga turėti savo vyninę. Todėl uogų derlius pradėtas parduoti vyno pirkliams, kurie brandino ir pardavinėjo vyną. Taip yra ir dabar, tad retai matysite chateau ūkyje gamintą Božole vyną.
XIX amžiuje Božole vynas į kitus kraštus pradėtas gabenti geležinkeliais, tad pirkėjams tapo patogu vyną siūlyti buteliais, o ne ąsočiais.
Božole vynai vyno mėgėjų širdis galiausiai užkariavo paprastu ir visiems suprantamu Beaujolais-Nouveau vynu. 

Božole vynuogynai

Skirtingos gamtos sąlygos lėmė nevienodą Božole vynuogynų derliaus kokybę. Pietinėje regiono dalyje gimę Beaujolais AOC  vynai yra paprasčiausi, lengvai suprantami ir tinkami ragauti. Regiono šiaurinėje dalyje esantys vynuogynai dėl kalnuoto reljefo ir gero dirvožemio vynui suteikia pranašesnį skonį. Toks vynas žymimas Beaujolais-Villages AOC vardu.
Geriausios šių vynuogynų vietos turi papildomai suteiktą kokybinį “cru” rangą. Šių mažų vynuogynų yra tik dešimt. Geriausiais vadinami Fleurie, Morgon, Moulin-a-Vent vynai. Tai kokybiškiausi Božole vynai, po 5–8 metų brandinimo buteliuose tampantys sudėtingesnio aromato ir skonio.

Božole vyndarystė

Populiarieji Beaujolais-Nouveau vynai gaminami visai kitaip nei “cru Beaujolais” vynai. Tik nuskintų Gamay vynuogių derlius pilamas į kubilus. Didelis nespaustų uogų sluoksnis spaudžia apačioje esančias kekes, tad suplyšusių uogų sultys pasklinda po kubilo dugną. Kubilo dugne vykstantis rūgimas skatina angliarūgštės išsiskyrimą. Ji kila į viršų ir palaipsniui užpildo visą kubilą. Kubilo viršuje esančiose sveikos uogos yra apsuptos ypatingos aplinkos.
Nesuspaustų uogų viduje fermentuotos sultys vynui suteikia neįprastas savybes: šis vynas primena gėlių, bananų aromatą ir beveik neturi burną sutraukiančių taninų. Beaujolais-Nouveau vynas tinkamas ragauti iškart po pagaminimo. Dėl to jam prigijo “Naujojo Božole” vardas.

Božole regione per metus pagaminama apie 300 milijonų butelių vyno. Ketvirtis šio regiono vynų yra paženklinti Beaujolais-Nouveau vardu. 

Šią šventę švenčiame ir mes, tad kviečiame užsukti į mūsų parduotuves ir įsigyti Beuajolais Noveau vyno. Cheers!

Ką reikia žinoti apie vyną?



Jei mėgstate ragauti vyną, bet nedaug apie jį žinote, tai šis trumpas vyno žinynas Jums tikrai padės! Papasakosime apie įvairiausias vynų rūšis, padėsime išsiaiškinti terminus, kuriuos girdite visą laiką kalbant apie vyną, tačiau ne viską suprantate, ir iš naujoko tapsite ekspertu!

Pasaulyje sukurta ir tebekuriama tiek daug skirtingų vyno rūšių, tad darosi sunku atsirinkti. Tačiau norint suprasti vyno, vyno rūšių ir skonių pagrindus, nebūtina būti someljė!

Ką reikia žinoti apie vyną?

  • Vynas gaminamas iš fermentuotų vynuogių sulčių. Surinktos vynuogės yra suspaudžiamos kad išsiskirtų sultys. Fermentacijos metu vyno mielės maitinasi sultyse esančiu cukrumi ir tokiu būdu verčia susikaupusį skystį alkoholiu. Fermentacijos procesas trunka nuo 1 iki 4 savaičių priklausomai nuo temperatūros. Kuo saldesnės vynuogės, tuo vynas bus stipresnis.
  • Kai kurie vynai pavadinami pagal vynuoges, iš kurių jie yra pagaminti (tokios rūšys kaip „Pinot Noir“), o kai kurie – pagal regioną, iš kurio jie kilę (pavyzdžiui, „Mersault”). Pagal regioną pavadinti vynai gali būti vienos vynuogių rūšies arba vynuogių mišiniai.
  • Vynai savo spalvą gauna iš vynuogių odelių. Raudonasis vynas gaminamas laikant sultis su odelėmis (naudojant juodas / raudonas vynuoges), o baltieji vynai dažniausiai gaminami be vynuogių odelių (naudojant žalias vynuoges). Rausvieji vynai gaminami laikant sultis su raudonų vynuogių odelėmis, tačiau trumpiau nei gaminant raudoną vyną. Oranžinis vynas gaminamas laikant sultis su baltųjų vynuogių odelėmis.
  • Vyno etiketėse paprastai nurodomas vyno pavadinimas, gamintojo / vynuogyno pavadinimas, vyno pagaminimo metai, regionas, kuriame auginamos vynuogės ir vynuogių rūšis. Kitoje butelio pusėje turėtumėte rasti informaciją, kur vynas išpilstytas, ar jis organinis, draugiškas veganams, ar ūkis tvarus, ar vynuogės renkamos rankomis ar mechaniniu būdu ir pan. Kiekvienas gamintojas pateikia vis skirtingą informaciją, tačiau ar vynas turi pagaminimo metus, ar derliai maišyti bei gamintojo pavadinimas, regionas būtini nurodyti.

Kokios vynuogės tinka vyno gamybai?

Skiriamos dviejų paskirčių vynuogės – skirtos valgymui ir vyno gamybai. Žemėje vynuogės auga jau 65 milijonus metų ir šiuo metu yra žinoma net 8000 jų veislių.

  • Valgomosios vynuogės yra vidutinio saldumo, stambesnės, dažniausiai traškios ir turi labai mažai sėklyčių arba jų visai neturi. Dėl savo tvirtos struktūros yra patogios transportuoti. Šios vynuogių veislės yra išvestos atsižvelgiant į pasaulio žmonių poreikius valgyti skanias ir besėkles uogas. Valgomųjų vynuogių rūšių yra labai daug, o priskinama jų 35-40% visų vynuogių rūšių per metus.
  • Vyno vynuogės skiriasi nuo stalo vynuogių: jos yra mažesnės, saldesnės, sultingos ir turi daug sėklų. Dauguma vyno vynuogių yra kilę iš vienos rūšies Kaukazo kraštuose augusių vynmedžių, vadinamų Vitis vinifera. Vitis vinifera rūšyse yra tūkstančiai skirtingų veislių – labiausiai paplitusi yra Cabernet Sauvignon.

 

Vyno tipai ir stiliai

Visi vynai gali būti išskirti į penkias grupes. Į kiekvieną jų įeina tūkstančiai skirtingų vynuogių rūšių ir vyno gamybos būdų. Penki vynų tipai (ir tradiciniai jų pavydžiai) yra:

  • Putojantis vynas (Brut kategorijos Prosecco, Cremant, Champagne, Cava) ;
  • Baltas vynas (skirstomas į stilius: lengvo kūno (Pinot Grigio, Gruner Veltliner), pilno kūno (Chardonnay), aromatingą/salstelėjusį (Gewurztraminer, Moscato d’Asti);
  • Rausvas-rosé vynas (rausvieji vynai iš Provanso);
  • Raudonas vynas (skirstomas į stilius: lengvo kūno (Pinot Noir, Gamay), vidutinio kūno (Grenache, Sangiovese, Zinfandel), pilno kūno (Syrah, Cabernet Sauvignon, Malbec);
  • Desertinis vynas (Port, Sauternes).

Išragavus kiekvieno stiliaus vynus, pradėsite kitaip žiūrėti į vyno pasaulį!

 

Vyno sausumo lygis

Vynų sausumas varijuoja nuo 0g/l iki 220g/l natūralaus likutinio cukraus, kuris lieka vyne po alkoholinės fermentacijos. 220 gramų – tai beveik sirupo tirštumo saldumas. Sausame putojančiame vyne yra apie 6-9 g/l, vokiškame salstelėjusiame Riesling vyne – 30-40 g/l. Sausas vynas – tai turintis iki 10 g/l likutinio cukraus. Jaučiamai saldus vynas prasideda maždaug nuo 35 g/l.

Kai kurios šalys vis dar leidžia pridėti nenatūralaus cukraus prieš ar fermentacijos metu. Tačiau šiais laikais, kai vyndarystė eina natūralumo link, tai laikoma ne būtinybe ir manipuliacija. Pridedant cukraus siekiama padidinti alkoholio kiekį, kai naudojamos nesunokusios vynuogės. Toks procesas vadinamas “Chaptalization”.

Tiesa, putojančių vynų gamintojai drąsiai ir dabar prideda cukraus ir tai yra leidžiama, kadangi tai būtinas procesas norint sumažinti putojančio vyno rūgštį, kuri yra labai aštri. Šampano gaminime šis procesas vadinamas “liqueur d’expedition”, kai šiek tiek vynuogių misos ar cukraus pridedama prieš uždarant butelį kamščiu. Taip vyno skonis suapvalėja ir suminkštėja.

Putojančio vyno sausumo kategorijos pagal likutinio cukraus kiekį:

  • Labai sausas – Brut Nature (Brut Zero) – 0-3 g/l.
  • Labai sausas – Extra Brut – 0-6 g/l.
  • Sausas – Brut – 0-12 g/l.
  • Švelnus – Extra Dry – 12-17 g/l.
  • Salstelėjęs – Dry (Secco) – 17-32 g/l.
  • Pusiau sausas/saldus – Demi-Sec – 35-50 g/l.
  • Saldus – Doux – 50+ g/l.

 

Tęsinys ruošiamas…