Ką reikia žinoti apie vyną?

Jei mėgstate ragauti vyną, bet nedaug apie jį žinote, tai šis trumpas vyno žinynas Jums tikrai padės! Papasakosime apie įvairiausias vynų rūšis, padėsime išsiaiškinti terminus, kuriuos girdite visą laiką kalbant apie vyną, tačiau ne viską suprantate, ir iš naujoko tapsite ekspertu!

Pasaulyje sukurta ir tebekuriama tiek daug skirtingų vyno rūšių, tad darosi sunku atsirinkti. Tačiau norint suprasti vyno, vyno rūšių ir skonių pagrindus, nebūtina būti someljė!

Ką reikia žinoti apie vyną?

• Vynas gaminamas iš fermentuotų vynuogių sulčių. Surinktos vynuogės yra suspaudžiamos kad išsiskirtų sultys. Fermentacijos metu vyno mielės maitinasi sultyse esančiu cukrumi ir tokiu būdu verčia susikaupusį skystį alkoholiu. Fermentacijos procesas trunka nuo 1 iki 4 savaičių priklausomai nuo temperatūros. Kuo saldesnės vynuogės, tuo vynas bus stipresnis.
• Kai kurie vynai pavadinami pagal vynuoges, iš kurių jie yra pagaminti (tokios rūšys kaip „Pinot Noir“), o kai kurie – pagal regioną, iš kurio jie kilę (pavyzdžiui, „Mersault”). Pagal regioną pavadinti vynai gali būti vienos vynuogių rūšies arba vynuogių mišiniai.
• Vynai savo spalvą gauna iš vynuogių odelių. Raudonasis vynas gaminamas laikant sultis su odelėmis (naudojant juodas / raudonas vynuoges), o baltieji vynai dažniausiai gaminami be vynuogių odelių (naudojant žalias vynuoges). Rausvieji vynai gaminami laikant sultis su raudonų vynuogių odelėmis, tačiau trumpiau nei gaminant raudoną vyną. Oranžinis vynas gaminamas laikant sultis su baltųjų vynuogių odelėmis.
• Vyno etiketėse paprastai nurodomas vyno pavadinimas, gamintojo / vynuogyno pavadinimas, vyno pagaminimo metai, regionas, kuriame auginamos vynuogės ir vynuogių rūšis. Kitoje butelio pusėje turėtumėte rasti informaciją, kur vynas išpilstytas, ar jis organinis, draugiškas veganams, ar ūkis tvarus, ar vynuogės renkamos rankomis ar mechaniniu būdu ir pan. Kiekvienas gamintojas pateikia vis skirtingą informaciją, tačiau ar vynas turi pagaminimo metus, ar derliai maišyti bei gamintojo pavadinimas, regionas būtini nurodyti.

Kokios vynuogės tinka vyno gamybai?

Skiriamos dviejų paskirčių vynuogės – skirtos valgymui ir vyno gamybai. Žemėje vynuogės auga jau 65 milijonus metų ir šiuo metu yra žinoma net 8000 jų veislių.

• Valgomosios vynuogės yra vidutinio saldumo, stambesnės, dažniausiai traškios ir turi labai mažai sėklyčių arba jų visai neturi. Dėl savo tvirtos struktūros yra patogios transportuoti. Šios vynuogių veislės yra išvestos atsižvelgiant į pasaulio žmonių poreikius valgyti skanias ir besėkles uogas. Valgomųjų vynuogių rūšių yra labai daug, o priskinama jų 35-40% visų vynuogių rūšių per metus.

• Vyno vynuogės skiriasi nuo stalo vynuogių: jos yra mažesnės, saldesnės, sultingos ir turi daug sėklų. Dauguma vyno vynuogių yra kilę iš vienos rūšies Kaukazo kraštuose augusių vynmedžių, vadinamų Vitis vinifera. Vitis vinifera rūšyse yra tūkstančiai skirtingų veislių – labiausiai paplitusi yra Cabernet Sauvignon.

Vyno tipai ir stiliai

Visi vynai gali būti išskirti į penkias grupes. Į kiekvieną jų įeina tūkstančiai skirtingų vynuogių rūšių ir vyno gamybos būdų. Penki vynų tipai (ir tradiciniai jų pavydžiai) yra:

• Putojantis vynas (Brut kategorijos Prosecco, Cremant, Champagne, Cava) ;
• Baltas vynas (skirstomas į stilius: lengvo kūno (Pinot Grigio, Gruner Veltliner), pilno kūno (Chardonnay), aromatingą/salstelėjusį (Gewurztraminer, Moscato d’Asti);
• Rausvas-rosé vynas (rausvieji vynai iš Provanso);
• Raudonas vynas (skirstomas į stilius: lengvo kūno (Pinot Noir, Gamay), vidutinio kūno (Grenache, Sangiovese, Zinfandel), pilno kūno (Syrah, Cabernet Sauvignon, Malbec);
• Desertinis vynas (Port, Sauternes).

Išragavus kiekvieno stiliaus vynus, pradėsite kitaip žiūrėti į vyno pasaulį!

Vyno sausumo lygis

Vynų sausumas varijuoja nuo 0g/l iki 220g/l natūralaus likutinio cukraus, kuris lieka vyne po alkoholinės fermentacijos. 220 gramų – tai beveik sirupo tirštumo saldumas. Sausame putojančiame vyne yra apie 6-9 g/l, vokiškame salstelėjusiame Riesling vyne – 30-40 g/l. Sausas vynas – tai turintis iki 10 g/l likutinio cukraus. Jaučiamai saldus vynas prasideda maždaug nuo 35 g/l.

Kai kurios šalys vis dar leidžia pridėti nenatūralaus cukraus prieš ar fermentacijos metu. Tačiau šiais laikais, kai vyndarystė eina natūralumo link, tai laikoma ne būtinybe ir manipuliacija. Pridedant cukraus siekiama padidinti alkoholio kiekį, kai naudojamos nesunokusios vynuogės. Toks procesas vadinamas “Chaptalization”.

Tiesa, putojančių vynų gamintojai drąsiai ir dabar prideda cukraus ir tai yra leidžiama, kadangi tai būtinas procesas norint sumažinti putojančio vyno rūgštį, kuri yra labai aštri. Šampano gaminime šis procesas vadinamas “liqueur d’expedition”, kai šiek tiek vynuogių misos ar cukraus pridedama prieš uždarant butelį kamščiu. Taip vyno skonis suapvalėja ir suminkštėja.

Putojančio vyno sausumo kategorijos pagal likutinio cukraus kiekį:

• Labai sausas – Brut Nature (Brut Zero) – 0-3 g/l.
• Labai sausas – Extra Brut – 0-6 g/l.
• Sausas – Brut – 0-12 g/l.
• Švelnus – Extra Dry – 12-17 g/l.
• Salstelėjęs – Dry (Secco) – 17-32 g/l.
• Pusiau sausas/saldus – Demi-Sec – 35-50 g/l.
• Saldus – Doux – 50+ g/l.

Tęsinys ruošiamas…